8 patarimai, kaip užtikrinti didesnį saugumą socialiniuose tinkluose

8 patarimai, kaip padidinti saugumą socialiniuose tinkluose

Socialiniai tinklai yra svarbi terpė milijardams vartotojų visame pasaulyje keistis idėjomis, sužinoti apie produktus ar rasti asmeninės informacijos internete. Deja, socialinis tinklas taip pat yra susijęs su daugybe pavojų. Pakankama priežastis atidžiau pažvelgti į socialinių tinklų saugumą, kad būtumėte saugūs „Facebook & Co.

„Facebook“, „Instagram“ ir kiti socialiniai tinklai siūlo milijardams žmonių visame pasaulyje galimybę bendrauti tarpusavyje. Priešingai nei pokalbis akis į akį, virtualių „pokalbių“ turinys, pokalbiai ir informacija apie atitinkamą asmenį yra saugomi fizinėje duomenų laikmenoje.

Viskas, ką sakote apie save savo profilyje, ir viskas, su kuo keičiatės su kitais, yra saugoma socialinio tinklo serveryje. Be to, didžioji dalis informacijos apie jus yra vieša pagal numatytuosius nustatymus. Tai reiškia, kad kiti vartotojai gali rasti jūsų informaciją, pavyzdžiui, per paieškos variklius. Savo ruožtu didelę jūsų informacijos dalį mato registruoti tinklo vartotojai, jūsų draugų draugai ar kiti. Taigi net jei pasirinksite griežčiausius privatumo nustatymus, kiti vis tiek gali daug sužinoti apie jus socialinėse platformose.

Šie pavojai ir pavojai gali slypėti socialinių tinklų vartotojams

Internetas buvo vartai elektroniniams nusikaltimams nuo tada, kai jis buvo komerciškai naudojamas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Deja, nepasigailima ir socialinių tinklų. Interneto saugumas ir duomenų apsauga taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį socialiniame tinkle.

Jūsų asmeninė informacija yra vieša

Socialiniai tinklai yra skirti dalintis asmenine ir asmenine informacija su kitais. Tačiau nors su draugais galime be jokių problemų pasikalbėti, nedalyvaujant trečiosioms šalims, toks „pokalbis“ neįmanomas socialiniuose tinkluose. Kadangi visi duomenys, kuriais keičiamės tinkle, yra saugomi serveriuose. Be to, daug asmeninių duomenų nėra kuriama „privačiai“, o bendrinama viešai.

Tai gali būti el. Pašto adresai, pomėgiai, asmeninės nuostatos ar net mobiliųjų telefonų numeriai. Tada visus šiuos duomenis gali naudoti trečiosios šalys.

Ką galima padaryti su šiais duomenimis?

Reklamos kompanijos tokius duomenis dažnai naudoja žiniatinklio šlamštui. Kita vertus, nusikaltėliai gali naudoti asmeninę informaciją savo machinacijoms. Viešai paskelbti vaizdai naudojami „netikriems“ profiliams arba gali būti naudojami netinkamame kontekste reklamai, netikroms naujienoms ar kitiems tikslams internete.

Paskelbti, privatūs vaizdai ar tekstai taip pat nepalankūs profesiniame kontekste. Pavyzdžiui, daugelis darbdavių atlieka tyrimus socialinėje žiniasklaidoje prieš samdydami kandidatą, kad sužinotų apie juos. Tada sudėtingi tekstai, atskleidžiantys netrukdomų švenčių nuotraukas ar nuotraukas gali būti nepalankūs programoje.

Jūs susiduriate su sukčiavimo išpuoliais

Socialinės platformos dažnai yra vertas nusikaltėlių tikslas pasiekti potencialių aukų asmens duomenis. Šiuo tikslu elektroniniai nusikaltėliai siunčia, pavyzdžiui, netikrus el. Laiškus, kurie, kaip manoma, buvo išsiųsti iš socialinio tinklo. Jei vartotojai spustelės el. Laiške esančias nuorodas, atsidarys „netikras“ puslapis, kuriame jie turėtų prisijungti naudodami savo socialinio tinklo naudotojų duomenis. Įvedę duomenis, nusikaltėliai gali pakeisti savo asmens duomenis ir atitinkamų vartotojų vardu į savo tinklą siųsti šlamštą, kenkėjiškas programas ar kitus kenksmingus pranešimus.

Galite tapti tapatybės vagystės auka

Nusikaltėliai gali perimti jūsų vartotojo paskyrą įsilauždami. Tada elektroniniai nusikaltėliai gali, pavyzdžiui, šnipinėti jūsų draugus arba siųsti žinutes jūsų vardu. Dažnai naudojama apgaulė yra apsimesti ekstremalia situacija, kad gauti pinigų iš draugiškų vartotojų. Šnipinėdami įsilaužusius socialinės žiniasklaidos profilius, nusikaltėliai taip pat gali sužinoti, pavyzdžiui, ar jų aukos atostogauja. Jei niekas nėra namuose, kyla pavojus, kad namas ar butas bus apiplėšti.

Į savo kompiuterį galite atsisiųsti kenkėjiškų programų

Kibernetiniai nusikaltėliai abipusį pasitikėjimą socialiniuose tinkluose naudoja savo tikslams. Pavyzdžiui, po tapatybės vagystės jie siunčia suklastotus pranešimus tinklu. Šiuose pranešimuose yra nuorodų į pažeistas svetaines. Jei pasiekiami šie interneto puslapiai, gali būti įdiegta kenkėjiška programa, pvz., Kompiuterio kirminas ar virusas. Antivirusinės programos gali padėti išvengti tokių išpuolių. Tačiau net ugniasienės ir antivirusai niekada nesuteikia 100 procentų apsaugos.

Be suklastotų naujienų, suklastotos žaidimų programos, skirtos socialinei žiniasklaidai ar kitoms trečiųjų šalių programoms, yra populiari žiniasklaida, per kurią nusikaltėliai gauna prieigą prie naudotojų paskyrų, kad galėtų paskleisti kenkėjiškas programas.

Jūs arba jūsų vaikas galite tapti patyčių auka

Saugumas socialiniuose tinkluose taip pat vaidina svarbų vaidmenį kalbant apie patyčias. Taigi tariamos „draugystės“ uždaromos vienu paspaudimu ir labai asmeniniais duomenimis dalijamasi tinkle, kurio narių jūs ar jūsų vaikas tikrai nepažįstate.

Šis atvirumas ir dažnai pernelyg didelis pasitikėjimas atveria duris patyčioms. Stalkeriai arba vadinamieji „kibernetiniai“ taip pat naudoja anonimiškumą internete, norėdami priekabiauti prie savo aukų.

Patyčios gali turėti rimtų pasekmių, ypač vaikams ir jaunimui. Nes didelė jų gyvenimo dalis vyksta socialiniuose tinkluose. Jei jie ten viešai patiria patyčias, padidėja psichologinis stresas ir gresia depresija, bulimija, prievartos ar kitos psichinės ligos. Jie gali lydėti vaikus visą gyvenimą.

8 praktiniai patarimai: kaip padidinti savo saugumą socialiniuose tinkluose

1. Vienas iš svarbiausių patarimų: taupykite asmeninę informaciją. Kuo daugiau apie save atskleisite socialiniuose tinkluose, tuo daugiau informacijos apie jus, jūsų šeimą, gyvenimo situaciją, gyvenamąją vietą ar darbą gali atsidurti netinkamose rankose.
2. Geriausia prisijungiant prie kiekvieno socialinio tinklo naudoti kitą el. Pašto adresą ir tvirtą slaptažodį. Tai užtikrina, kad visi socialinės žiniasklaidos profiliai gali būti nulaužti naudojant nulaužtą pašto paskyrą. Skirtingi el. Pašto adresai ne tik apsaugo nuo vagysčių, bet ir neleidžia nusikaltėliams ar reklamos kompanijoms tiesiog kurti profilių. Naudodami tinkamą įrankį galite sukurti saugius slaptažodžius. Tačiau iš esmės, kuo ilgesnis slaptažodis ir kuo daugiau skirtingų simbolių, skaičių, įskaitant specialiuosius simbolius, tuo geriau. Be to, niekada neduokite savo slaptažodžių ir prieigos duomenų trečiosioms šalims. Papildomas patarimas: Jei įmanoma, naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą. Šis variantas suteikia didesnį saugumą prisijungiant, nes be slaptažodžio reikia dar vieno saugumo veiksnio, pavyzdžiui, SMS į jūsų išmanųjį telefoną.
3. Būkite atsargūs pridėdami naujų kontaktų: kuo mažesnis jūsų asmeninis tinklas, tuo geriau matote bendrinamą informaciją. Negalima aklai priimti kontaktinių užklausų. Įtarus draugų užklausas, geriau dar kartą paklausti per „WhatsApp“ arba el. Paštu, ar kvietimas tikrai buvo gautas iš atitinkamo asmens. Geriausia į savo tinklą įtraukti tik tuos žmones, kuriuos pažįstate realiame gyvenime.
4. Atsargiai įdiekite programas ir priedus, skirtus socialinei žiniasklaidai: trečiųjų šalių programos visada kelia pavojų būti šnipinėjamoms.
5. Venkite nuolat būti prisijungus: ypač naudojant išmaniųjų telefonų programas, yra pavojus, kad nusikaltėliai gali naudoti jūsų duomenis, jei pavogs jūsų mobilųjį telefoną. Geriausia atsijungti, kai šiuo metu nesinaudojate socialine platforma.
6. Ištrinkite paskyrą, jei nebenaudojate socialinio tinklo: ištrynus vartotojo paskyrą, visi jūsų duomenys iš karto neištrinami, tačiau nusikaltėliai nebegali piktnaudžiauti jūsų paskyra.
7. Patikrinkite socialinio tinklo privatumo nustatymus: Duomenų apsauga yra svarbi socialinių tinklų problema. Patikrinkite, kokius duomenis tinklui leidžiama naudoti ir kaip. Visada naudinga pažvelgti į sąlygas.
8. Nenaudokite savo socialinės žiniasklaidos paskyros prisijungdami prie kitų svetainių: Daugelis interneto paslaugų siūlo prisijungti, pavyzdžiui, naudodami „Gmail“ (taigi ir „YouTube“) arba „Facebook“ paskyrą. Nors tai gali būti praktiška, tai yra blogai duomenų saugumo požiūriu. Susiejus socialinės žiniasklaidos paskyrą su kitomis paslaugomis, padidėja rizika, kad trečiosios šalys gali pasiekti jūsų duomenis.

Išvada: tausoti duomenis ir budėti su kontaktais

Kiekvienas, kuris aktyviai naudojasi socialine žiniasklaida, visada turėtų prisiminti, kad „internetas niekada nepamiršta“. Visi duomenys išsaugomi. Štai kodėl šūkis yra toks: būkite šykštus asmens duomenims ir aklai nepasitikėkite kiekvienu sekėju ar „draugu“, kurį pažįstate tik internetu.