Pavojai internete: šie pavojai slypi ir jūs galite jų išvengti

Taigi naršydami galite išvengti rizikos

Nuo internetinės bankininkystės iki bendravimo per „Messenger“ paslaugas - vartotojai internete atskleidžia daug neskelbtinų duomenų. Jei jie nėra tinkamai apsaugoti, tinkle slypi pavojai. Tai apima kenkėjiškas programas, kurios bando pavogti jūsų asmeninę informaciją. Rizika slypi ir socialiniuose tinkluose: ypač vaikai rizikuoja tapti elektroninių patyčių atakų aukomis. Tačiau gera žinia yra ta, kad galite apsisaugoti nuo virusų ir panašiai! Duomenų apsauga internete yra svarbesnė nei bet kada.

Rizika naršant internete: kenkėjiškų programų apžvalga

Ypač kenkėjiškos programos, dar žinomos kaip kenkėjiškos programos, kelia grėsmę internete. Kenkėjiškos programos skiriasi ne tik perdavimo keliu, bet ir žalingu poveikiu.

Virusai, kirminai, Trojos arklys: kokie skirtumai?

Yra žinomi šie kenkėjiškų programų perdavimo būdai:

• Virusai: Kompiuteriniai virusai plinta per užkrėstus failus. Kai tik pradedate užkrėstą programą, virusas gali suaktyvėti. Priešingai, tai taip pat reiškia: jei jūsų kompiuteryje yra programa, kurioje yra virusas, ji nekelia grėsmės, kol jos nepaleidžiate.
• kirminai: Priešingai nei virusas, kompiuterio kirminas gali pats suaktyvėti. Tam jis naudoja failų ar duomenų perdavimo funkcijas, pvz., El. Pašto srautą. Vienas kirminas gali atsiųsti net tūkstančius savo kopijų.
• Trojos arklys: Sekant Trojos arklio pavyzdžiu, tokio tipo kenkėjiškos programos yra paslėptos kitose programose, pavyzdžiui, el. Trojos arklys savaime nesidaugina, bet patenka į apyvartą per programą, kurioje jie yra.

Tačiau kenkėjiška programa skiriasi ne tik tuo, kaip ji platinama. Poveikis taip pat skiriasi.

Kokie pavojai slypi internete?

Kenkėjiška programa daro žalą jūsų kompiuteriui. Tačiau žiniatinklyje slypi ir kiti pavojai, turintys pražūtingų padarinių:

• „Ransomware“: „Ransomware“ yra skaitmeninio šantažo rūšis. Kenkėjiška programa pasiekia jūsų asmeninius duomenis ir juos užšifruoja. Norint vėl atrakinti prieigą prie jų, iš aukos reikia sumokėti pinigų sumą. Tačiau neturėtumėte į tai įsitraukti. Daugumai vartotojų nusikaltėliai vėl neatrakina duomenų net ir sumokėję. Čia teisinga reakcija - kreiptis į policiją.
• Scareware: „Scareware“ nepanaši į išpirkos programą. Čia taip pat sukčiai bando suvaldyti jūsų pinigus gudrybėmis. Pradėkite nuo interneto vartotojų baimės. Pavyzdžiui, programa teigia, kad policija užblokavo jūsų kompiuterį dėl teisės pažeidimų. Tada reikia sumokėti „baudą“.
• Šnipinėjimo programos: Žodis šnipas angliškai reiškia „šnipas“ ir taip apibūdina šnipinėjimo programų veikimą. Kenkėjiška programa stebi jūsų elgesį internete. Tada informacija apie tai parduodama, pavyzdžiui, komerciškai. Retkarčiais programinė įranga netgi šnipinėja klaviatūros įvestį. Taip įsilaužėliai gali gauti slaptažodžius ir kitus neskelbtinus duomenis.

Dėmesio: Šnipinėjimo programų negalima painioti su vadinamuoju slapuku. Tai yra teisėta ir renka iš jūsų anoniminius duomenis, kurie naudojami svetainei optimizuoti. Neleiskite slapukų užklausai jus erzinti ir naudokite naršyklės nustatymą „CookiesOK“.

Taip apsisaugosite nuo avių programinės įrangos ir išvengsite pavojų internete

Iš pirmo žvilgsnio daugybė kenkėjiškų programų gali atrodyti bauginančiai. Tačiau plitimas yra ribotas. Norėdami apsisaugoti nuo grėsmės, galite naudoti paprastus patarimus. Ypač kalbant apie išpirkos ir bauginimo programas, tampa aišku: neleiskite kibernetiniams sukčiams jūsų gąsdinti! Jokiu būdu neturėtumėte siųsti pinigų elektroniniams nusikaltėliams. Kai tik gausite abejotiną mokėjimo prašymą, turėtumėte paskambinti policijai ir paklausti, kas tai yra. Taip pat galima naudoti atsarginę kopiją, kad būtų išvengta duomenų praradimo.

Mobilus saugumas dėl apsaugos nuo virusų programų ir saugos atnaujinimų

Tačiau taip pat galima išvengti Trojos arklių, virusų ir kirminų. Daugybė apsaugos nuo virusų programų padeda užtikrinti jūsų mobiliojo telefono saugumą. Jie aptinka kenkėjišką programą ir išjungia ją, kol ji nepadaro žalos. Tai taip pat padeda naudoti tik naujausią naršyklę. Be to, galima naudoti, pavyzdžiui, „Avira“ naršyklės apsaugą. Nemokamas naršyklės plėtinys apsaugo nuo kenksmingų svetainių ir stebėjimo internete.

Tačiau būkite atsargūs, spąstai - neturėtumėte painioti klaidingo pranešimo apie tvarkyklės atnaujinimą su naršyklės atnaujinimais. Kai tik pasirodys pranešimas, kuriame prašoma nedelsiant veikti, turėtumėte būti skeptiški - tai klaidingos ataskaitos svetainėse. Tas pats pasakytina apie išmaniųjų telefonų operacinę sistemą. Taip pat yra reguliarių „Android“ ir „iOS“ saugos naujinimų.

Saugu internete: štai kaip tai veikia

Taip pat galite naudoti savo naršymo elgesį, kad išvengtumėte pavojų internete. Naudokite patikimus šaltinius. Atsisiųskite failus tik tuo atveju, jei svetainė neatrodo įtartina. Net vaikai turėtų būti mokomi, kaip tvarkyti atsisiuntimus iš interneto. Patikrinkite „ActiveX“ valdiklius, kad įsitikintumėte, jog įsilaužėliai nerenka informacijos iš jūsų kompiuterio.

Be to, daugelis apsaugos nuo virusų programų suteikia galimybę nuskaityti failą, ar jame nėra virusų ir Trojos arklių, prieš jį pirmą kartą atidarant. Tas pats pasakytina ir apie el. Laiškų priedus - čia turėtumėte būti atsargūs, ypač su nežinomais siuntėjais. Nes sukčiai taip pat bando suvaldyti jūsų duomenis naudodami vadinamąjį sukčiavimą.

Sukčiavimas: sukčiai el. Paštu

Sukčiavimas taip pat yra vienas iš pavojų internete, kurį sudaro žodžiai slaptažodis ir žvejyba. Šio tipo sukčiavimas dažniausiai vyksta el. Todėl sukčiavimas yra šlamšto forma: sukčiai siunčia el. Laiškus, kuriuose imituoja bankus ar socialinius tinklus. Šie el. Laiškai atrodo painiai panašūs į bankų.

Tikslas: priversti vartotoją spustelėti nuorodą. Vėliau atidaromos nesaugios svetainės, į kurias turėtumėte įvesti savo asmeninius duomenis. Tokiu būdu elektroniniai nusikaltėliai gauna informaciją apie jūsų tapatybę ir jūsų prieigos prie internetinių paslaugų duomenis.

Bet: bankas ar gerbiama įmonė niekada nesiųs jums el. Laiško, prašydami įvesti neskelbtinus duomenis. Tokiu atveju tikrai turėtumėte atkreipti dėmesį! Geriausia ištrinti pranešimą tiesiogiai. Jei kyla abejonių, jums tereikia paskambinti į banką ir išsiaiškinti sukčiavimą.

Bankinės institucijos taip pat dažniausiai naudoja dviejų veiksnių autentifikavimą, kad išvengtų piktnaudžiavimo. Kai tik neįvesite jokios asmeninės informacijos atsakydami į sukčiavimo el. Laišką, iš to nekyla pavojus. Tačiau jei atidavėte per daug, tai atveria duris tapatybės vagystei.

Tapatybės vagystė: kai įsilaužėliai pavogia jūsų informaciją

Vienas didžiausių pavojų internete: tapatybės vagystė. Perkant internetu dažnai pakanka nurodyti vardą ir gimimo datą, kad galėtumėte pirkti sąskaitoje. Jei sukčiai turi šią asmeninę informaciją apie jus, jie gali ją panaudoti užsakymams pristatyti į siuntų stotį. Tada sukčiai nurodo neteisingą atsiskaitymo adreso adresą - todėl sąskaita grąžinama pardavėjui. Tada naudojamas adreso nustatymas, kad būtų galima rasti jūsų tapatybę pagal gimimo datą ir jūsų vardą.

Sąskaita faktūra jums bus išsiųsta tol, kol galėsite įrodyti, kad nepateikėte užsakymo. Norint apsisaugoti nuo tapatybės vagystės, būtina būti jautriam asmens duomenims. Prieš įvesdami savo gimimo datą ir Co., patikrinkite svetainės autentiškumą. Kai kurie plombos taip pat suteikia orientaciją. Turėtumėte sugebėti atpažinti saugius interneto puslapius iš naujojo „VeriSign“ antspaudo. Dažnai vagystė vykdoma sukčiavimo būdu. Kai ir čia būsite budrūs, jūsų tapatybė bus gerai apsaugota.

Patyčios elektroninėje erdvėje: vidutinės atakos internete

Šis pavojus internete daugiausia veikia vaikus ir paauglius. Nes patyčios dažnai prasideda klasėje, o paskui išmaniųjų telefonų pagalba atsiduria skaitmeniniame pasaulyje. Naudodamiesi elektroninėmis patyčiomis interneto vartotojai įžeidinėja ir grasina kitiems arba juos sugėdina. Susierzinimas pasireiškia tiek socialiniuose tinkluose, tiek pasiuntinių paslaugose. Ypač patrauklus nusikaltėliams: saugodami internetą, turite galimybę likti nepastebėti.

Jei jūs patiriate skaitmenines patyčias arba pažįstate auką, turėtumėte elgtis. Kadangi priekabiavimas tinkle gali netgi turėti nusikalstamų pasekmių kritiniu atveju. Todėl svarbu dokumentuoti šlykštumo turinį ekrano kopijų pavidalu.

Socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“ ar „Instagram“, taip pat siūlo galimybę specialiai blokuoti atskirus vartotojus. Jei iš patyčių patiriamas vaikas ar paauglys, jūs taip pat turėtumėte būti šalia. Palaikykite nesmurtinį pasipriešinimą ir stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi. Tėvų ir senelių mylima aplinka padeda vaikams apsisaugoti nuo atakų internete.

Atsargiai naršydami venkite pavojų internete

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad internete yra daugybė pavojų. Tačiau tai toli gražu nėra įprasta. Daugelis vartotojų net po daugelio metų praneša, kad nesinaudoja internetu. Įdiekite antivirusinę programą, kad išvengtumėte kenkėjiškų programų.

Be to, būkite atsargūs el. Pašto sraute, kad išvengtumėte sukčiavimo. Kai tik įvedate savo duomenis į patikimas svetaines, jums nereikia jaudintis dėl tapatybės vagystės. Tam tikro jautrumo šiai temai jau pakanka, kad būtų išvengta daugybės pavojų internete ir užtikrintas interneto saugumas.

Dažni klausimai apie pavojus internete

Ką daryti, jei mane veikia kenkėjiška programa?

Kenkėjiškos programos dažnai yra taip giliai įtvirtintos kompiuterio sistemoje, kad ją reikia nustatyti nuo nulio. Kad išvengtumėte duomenų praradimo proceso metu, į savo kasdienį gyvenimą turėtumėte įtraukti reguliarias atsargines kopijas. Po infekcijos patartina iš naujo įdiegti operacinę sistemą. Tada turėtumėte pakeisti visų naudojamų internetinių paslaugų slaptažodžius.

Kaip atpažinti sukčiavimo el. Laiškus?

Daugeliu atvejų sukčiavimo laišką galite atpažinti pagal neteisingas gramatikos ir skyrybos klaidas. Taip pat patariama būti atsargiems el. Laiškais, kurie nėra parašyti vokiečių kalba. Net jei pabrėžiamas būtinybės imtis veiksmų skubumas, tai turėtų būti suprantama kaip įspėjamasis signalas. Be to, sukčiai dažnai prašo atidaryti failą arba sekti nuorodą. Tokiu atveju jokiu būdu neturėtumėte įvesti jokių asmens duomenų, net jei el. Laiške raginama tai padaryti.

Kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų internete?

Daugelis naršyklių siūlo nepilnamečių apsaugos nustatymus. Naudokite tai, kad iš paieškos užklausų filtruotumėte pornografinį ir smurtinį turinį. Tėvai turėtų lydėti vaikus pradžioje, kai tik jie juda tinkle. Tokiu būdu visi dalyvaujantys mokosi atvirai kalbėti apie patirtį internete. Taip pat paaiškinkite paaugliams, kaip svarbu būti jautriems asmens duomenims ir kokie pavojai gali būti paslėpti už nesaugių atsisiuntimų.