Kompiuteriniai virusai: tai yra pagrindinė grėsmė jūsų kompiuteriui

Galimų virusų apžvalga ir tai, ką su jais galite padaryti

Kompiuteriniai virusai yra visur skaitmeniniame amžiuje. Jei reguliariai naršote internete, jūsų kompiuteris tam tikru momentu tikrai buvo užkrėstas kompiuteriniu virusu. Bet kas vis dėlto yra toks virusas ir kaip jis patenka į jūsų kompiuterį? Čia mes suprantamai paaiškiname, kaip veikia interneto virusai ir kaip galite apsisaugoti.

Kas yra kompiuterinis virusas?

Kompiuterinis virusas yra kompiuterinė programa arba programos kodas, kuris netyčia įdiegtas kompiuteryje ar išmaniajame telefone naudojant pagrindinę programą. Ten virusas gali manipuliuoti kompiuteriu, atlikti kenksmingas funkcijas ar sugadinti failus. Kompiuteriniai virusai yra kenkėjiška programa, tačiau jie skiriasi nuo kirminų ar Trojos arklių tuo, kad gali daugintis ir plisti patys. Kokią žalą gali padaryti kompiuteriniai virusai, kaip galite gauti pagalbos dėl kompiuterinių virusų ir kaip rasti atsakymus į dvylika svarbiausių klausimų apie kompiuterinius virusus, rasite čia.

Kiek laiko egzistuoja kompiuteriniai virusai?

Idėja, kad egzistuoja kompiuterinė programa, kuri dauginasi ir taip plinta, sklando nuo 1940 -ųjų pabaigos. Tuo metu matematikas Johnas von Neumannas pateikė atitinkamą tezę. Todėl kiti tyrinėtojai nagrinėjo savaime plintančios kompiuterinės programos reiškinį. Vadinamasis „vijoklio virusas“ laikomas pirmuoju pasaulyje pavadintu kompiuteriniu virusu. Tai buvo mokslininkų eksperimentas. Jie sukūrė programą, kuri savarankiškai išplito „Arpanet“, šiandieninio pasaulinio tinklo pirmtake. Priešingai nei šiandien cirkuliuojantys virusai, „Creeper“ yra nekenksmingas bandymo variantas.

Kenkėjiškų virusų nusikaltėliai į apyvartą išleido tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai visame pasaulyje įsibėgėjo komercinis internetas.

Iš kur kompiuteriniai virusai gavo savo vardą?

Visi žinome virusus. Jie gali sukelti sloga, karščiavimą ar kitus ligos simptomus. Tačiau išskirtinė virusų savybė yra ta, kad jie gali daugintis ir plisti patys. Kompiuteriniai virusai taip pat turi šią savybę. Todėl jie taip ir vadinami.

Yra daug įvairių kompiuterinių virusų tipų. Jie atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant IT saugumą. Svarbu žinoti skirtumus, kad galėtumėte geriau apsisaugoti nuo jų.

Kokių tipų kompiuteriniai virusai egzistuoja?

Kompiuteriniai virusai, tokie kaip Trojos arkliai, yra didelė kenkėjiškų programų dalis. Virusams būdinga tai, kad jie gali plisti patys, panašūs į virusus, kurie puola gyvas būtybes.

Šioje lentelėje dažniausiai rodomi visi įprasti kompiuterinių virusų tipai, atsižvelgiant į jų pagrindines charakteristikas, jų veikimą ir pavojingumą.

Kompiuterio viruso tipas	charakteristikas	funkcionalumas	Pavojaus potencialas ir apsauga
Pašto virusai	Pašto virusams būdingas priedas arba laiško tekste paslėptas failas. Priedų failų plėtiniai yra užmaskuoti „įprastais“ failų plėtiniais, tokiais kaip .docx, .pdf arba .xls. Tiesą sakant, yra pridėtas vykdomasis failas, pvz., .Exe arba .dll.	Kompiuterinis virusas yra el. Laiško priede. Kai tik vartotojas atidaro priedą, jame esanti kenkėjiška programa pradeda veikti. Virusas yra laiško HTML teksto elemente. Kenkėjiškas kodas paleidžiamas iškart, kai į el. Laišką įkeliamas HTML failas.	Kiekvienas, kuris daug bendrauja el. Paštu, el. Laiškus gauna kiekvieną dieną. Tai padidina riziką netyčia atidaryti užkrėstą priedą. Visų pirma svarbu patikrinti, ar aptariamas el. Laiškas yra iš patikimo siuntėjo. Be to, el. Laiškuose, kuriuos įkelia jūsų pašto programa, pagal numatytuosius nustatymus neturėtų būti HTML, o tik po patvirtinimo. Jei jums atrodo, kad el. Laiškas įtartinas, prieš jį atidarant galima nuskaityti naudojant įprastą apsaugos nuo virusų programą.
Programinės įrangos virusai (programiniai virusai)	Šie kompiuteriniai virusai plinta parsisiunčiant programinę įrangą. Be atnaujinto virusų skaitytuvo jų negalima atpažinti kaip kenkėjiškų programų. Programiniai virusai taip pat dažnai plinta per tariamus virusų skaitytuvus. Vartotojas įspėjamas apie „viruso ataką“ per reklaminę reklamjuostę ar kitus skelbimus. Tuo pačiu metu rekomenduojama nuskaityti naudojant „virusų programą“, kurią programos failus galima atsisiųsti nemokamai.	Vartotojas įkelia užkrėstą programinę įrangą į kompiuterio kietąjį diską, atsisiųsdamas ją arba naudodamas USB atmintinę. Įdiegus failą, kompiuterinis virusas gali įsikurti norimose kompiuterio vietose ir, pavyzdžiui, šnipinėti slaptažodžius arba užkrėsti kitus failus ir jais plisti.	Programinės įrangos virusai yra pavojingi vartotojams, ieškantiems nemokamos programinės įrangos internete. Bet kokiu atveju turėtumėte atsisiųsti failus tik iš oficialių gamintojų svetainių. Prieš diegdama virusų apsaugos programa turėtų patikrinti, ar failas neužkrėstas.
Įkrovos sektoriaus virusai	Šie virusai dažnai tampa pastebimi, kai kompiuteris paleidžiamas labai lėtai. Kaip rodo pavadinimas, šie virusai užkrečia kompiuterių įkrovos sektorių. Jis yra atsakingas už jūsų operacinės sistemos įkėlimą.	Įkrovos sektoriaus virusai tradiciškai plinta per keičiamąsias laikmenas. Šio tipo virusai dabar dažniausiai prieinami kaip el. Laiško priedas.	Jei reguliariai naudojate el. Laiškus, turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį į trečiųjų šalių siuntėjų el. Laiškų priedus. Naudojant naujausią apsaugos nuo virusų programinę įrangą, įkrovos sektoriaus virusai paprastai yra patikimai aptinkami. Svarbu, kad programinė įranga turėtų pašto skaitytuvą.
Makro virusai	Makro virusai persirengia vadinamosiomis „makrokomandomis“. Tai maži scenarijai, kuriuos galima naudoti biuro programoms. Programinė įranga leidžia, pvz., Papildomas funkcijas įterpti į „Word“ dokumentus.	Šie kompiuteriniai virusai patenka į jūsų kompiuterį per atsisiųstas makrokomandas. Makrokomandos siūlomos tokioms „Office“ programoms kaip „Word“, „Excel“ ar „Powerpoint“.	Jei dažnai naudojate „Office“ programas su makrokomandomis, prieš atsisiųsdami makrokomandą, atidžiai patikrinkite šaltinį, iš kurio jis gaunamas. Taip pat svarbus virusų skaitytuvas su naujausiais virusų apibrėžimais.
Virusai atmintyje	Šie virusai gali būti pastebimi, be kita ko, dėl to, kad jūsų atmintis greitai perkraunama.	Atmintyje esantys virusai slypi pagrindinėje kompiuterių atmintyje (RAM). Čia paprastai pašalinate pradinį viruso failą. Tokiu būdu jūs liekate užmaskuotas darbinėje atmintyje ir galite atlikti ten nusikaltėlių užprogramuotas užduotis.	Šie virusai plinta elektroniniu paštu, taip pat per užkrėstus atsisiuntimus ar laikmenas. Kadangi atmintyje esantys virusai veikia tiesiogiai atmintyje, jie yra pavojingesni, nes juos sunkiau aptikti. Čia ypač veiksminga galinga antivirusinė programa, kuri tikrina visus gaunamus failus.
Tiesioginio veikimo virusai	Šie kompiuteriniai virusai dažniausiai puola vykdomuosius failus, tokius kaip .com arba .exe. Tada jie ištrina save. Šiuos virusus nusikaltėliams lengviausia programuoti. Kita vertus, apsaugos nuo virusų programų aptikimo lygis taip pat yra labai didelis.	Kai tik šis virusas pateks į jūsų kompiuterį, jis pradės nuskaityti jūsų kompiuterį, ar nėra .exe ar .com failų. Jei jis rado tinkamus failus, jis užkrečia juos ir tada ištrina save. Galų gale jis gali plisti per šiuos failus arba vykdyti kenkėjišką kodą.	Šie virusai plinta per atsisiuntimus arba el. Laiškų priedus. Naujausi virusų apibrėžimai ir moderni antivirusinė programa gali greitai aptikti ir pašalinti tiesioginio veikimo virusus.
Daugiašaliai virusai	Šie virusai gali sulėtinti jūsų kompiuterį arba padaryti juos vos pastebimus.	Daugiašaliai kompiuteriniai virusai puola ir pagrindinę atmintį, ir įkrovos sektorių. Tokiu būdu virusai „įsiskverbia“ labai giliai į jūsų kompiuterinę sistemą ir ten gali padaryti žalos. Daugelio šių virusų negalima pašalinti vienu nuskaitymo ir ištrynimo procesu. Kadangi tol, kol, pavyzdžiui, bus išvalyta tik pagrindinė atmintis, virusas gali atkurti save per įkrovos sektorių kiekvieną kartą iš naujo paleidus kompiuterį. Štai kodėl šie kompiuteriniai virusai dar vadinami „įkrovos sektoriaus virusais“.	Šie virusai gali plisti per atsisiuntimus, keičiamą laikmeną ar el. Pašto priedus. Norėdami pašalinti tokio tipo virusus ir apsisaugoti nuo jų, jums reikia galingos antivirusinės programos, kuri nuskaitymo metu tikrina įkrovos sektorių ir atmintį.
Polimorfiniai virusai	Kaip ir kiti virusai, polimorfiniai virusai gali apriboti jūsų kompiuterio funkcionalumą.	Šie virusai užkrečia kompiuterį ir tada pradeda keisti savo struktūrą.	Kaip ir kiti virusai, polimorfiniai virusai taip pat patenka į kompiuterį per el. Pašto priedus arba atsisiunčiant programinę įrangą. Kadangi jos gali pasikeisti po užkrėtimo, apsaugos nuo virusų programoms ypač sunku aptikti šią kenkėjišką programą. Todėl svarbu, kad jūsų antivirusinės programinės įrangos virusų apibrėžimai būtų nuolat atnaujinami ir kad reguliariai tikrintumėte.

Kaip matote, kompiuteriniai virusai randa daugybę būdų, kaip kuo nepastebimai patekti į jūsų kompiuterį. Nepriklausomai nuo kompiuterinio viruso tipo, patys turėtumėte būti atsargus su interneto atsisiuntimais ir el. Laiškų priedais. Taip pat labai rekomenduojama naudoti naujausią apsaugos nuo virusų programą. Galite patikrinti savo virusų programos našumą naudodami bandomąjį virusą.

Kuo kompiuteriniai virusai skiriasi nuo interneto kirminų ar Trojos arklių?

Kaip ir Trojos arkliui, kompiuteriniam virusui taip pat reikia vadinamojo „šeimininko“, kad užkrėstų sistemą. Kita vertus, kirminams plisti nereikia šeimininko.

Tačiau kirminai ir virusai turi bendrą bruožą, kad jie gali daugintis patys. Trojos arkliai gali platinti ir kirminus, ir virusus, o patys virusai „neperneša“ kitų kenkėjiškų programų.

Šie virusai pateko į naujienas dėl savo pavojingumo

• nekenksmingi virusai: Kompiuteriniai virusai, kurie nebuvo naudojami istorijai sugadinti, bet daugiausia „linksmybėms“, yra 1971 m. Kilęs Creeper virusas, Elk Cloner, kuris deklamavo mažus eilėraščius, arba Iko-Tako virusas, kuris paverčia nuotraukas į programas per pakeistas nuotraukas kalmarai.
• kenksmingi virusai: Vienas iš labiausiai kenksmingų kompiuterinių virusų buvo „Aš tave myliu virusas“. 2000 metais visame pasaulyje padaryta žala, apskaičiuota devyni milijardai JAV dolerių, ir sunaikinti daugiau nei 50 milijonų interneto vartotojų duomenys. „Sobig.F“ virusas dar labiau pakenkė. Teigiama, kad ji padarė žalos daugiau nei 37 milijardus JAV dolerių visame pasaulyje ir iš dalies paveikė oro eismą Šiaurės Amerikoje. „Mydoom virusas“ taip pat sulaukė šlovingo žinomumo. Blogiausio poveikio dieną sakoma, kad interneto dalis sulėtėjo iki dešimties procentų.

Dabartinė grėsmė: virusas be failų

Palyginti naujas reiškinys kenkėjiškų programų srityje yra vadinamieji „be failų virusai“. Šiems kompiuteriniams virusams nereikia ilgų kenkėjiškų kodų eilių, todėl juos labai sunku aptikti apsaugos nuo virusų programomis.

„Windows“ dažnai puola vadinamąjį „Power Shell“. Tai leidžia nusikaltėliams, turintiems be failų virusus, valdyti kompiuterį.

Ypač įprasta yra tai, kad užkrėsti kompiuterį pakanka nedidelio scenarijaus, paslėpto el. Laiško ar net svetainės HTML kode. Geros naujienos: iki šiol be failų virusai dažniausiai išnaudojo naršyklės ar „Office“ programų saugumo spragas. Dar viena priežastis, kodėl turėtumėte nuolat atnaujinti savo programinę įrangą. Tai ypač pasakytina apie jūsų interneto naršyklę.

Išvada: kelios kompiuterinių virusų grėsmės

Kaip matėte, kompiuteriniai virusai gali sugadinti įvairiais būdais. Todėl ypač svarbu reguliariai atnaujinti antivirusinę programą, kad galėtumėte apsisaugoti nuo naujausių kompiuterinių virusų, kompiuterių kirminų ir kitų kenkėjiškų programų grėsmių.

DUK

Kaip apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų?

Yra du atspirties taškai, skirti apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų: technologija ir jūsų naudojimo elgesys.

Techninės atsargumo priemonės:

• Antivirusinės programos: dabar yra daugybė galingų antivirusinių programų, galinčių patikimai apsaugoti jūsų kompiuterį nuo virusų atakų. Naudokite vieną iš šių programų.
• Nuolat atnaujinkite antivirusines programas: Visada atsisiųskite naujus apsaugos nuo virusų programų naujinius. Kadangi šiuose atnaujinimuose yra naujausių kompiuterinių virusų variantų. Atnaujinimas yra panašus į skiepijimą. Atnaujinimas visada turi būti paruoštas naujausiems pavojams, kad būtų galima veiksmingai apsisaugoti.
• Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą: kompiuteriniai virusai dažnai naudoja žinomas saugumo spragas, kad užkrėstų jūsų kompiuterį. Norėdami pašalinti šias spragas, visada turėtumėte naudoti naujausią operacinės sistemos versiją.
• Reguliariai atnaujinkite savo kompiuterines programas: nusikaltėliai išnaudoja pasenusios programinės įrangos trūkumus, kad į kompiuterį patektų virusai. Atnaujindami programinę įrangą, sumažinsite riziką, kad kompiuteris bus užkrėstas virusu.

Prevencija pagal kompiuterio naudojimo tipą:

• Atsisiųskite failus tik iš žinomų ir patikimų šaltinių: Atsisiųsdami failus iš interneto įsitikinkite, kad jie yra iš patikimų šaltinių. Pavyzdžiui, venkite atsisiuntimų iš forumų.
• Atidarykite tik jums žinomų siuntėjų el.
• Neatidarykite jokių el. Laiškų su nežinomais failų plėtiniais: jei nesate tikri, ar laiško priedo failo plėtinys tikrai teisingas, neturėtumėte atidaryti el. Laiško ir verčiau dar kartą paklausti siuntėjo.
• Apriboti vartotojo teises kompiuteryje: apribodami vartotojo teises, dažnai galite užkirsti kelią kompiuteriniams virusams savarankiškai keisti failus su kitais vartotojais.
• Nespauskite ant nuorodų, kurias rasite socialinėje žiniasklaidoje, nesusimąstydami: kenkėjiška programa gali plisti „virusiškai“ tikrąja to žodžio prasme, ypač per socialinę žiniasklaidą. Jei norite spustelėti nuorodą įraše, prieš tai atidžiai patikrinkite, koks yra nuorodos tikslas.
• Nepanikuokite, jei jūsų kompiuteryje pasirodys abejotinas pranešimas: daugelis nusikaltėlių bando pasinaudoti interneto vartotojų nesaugumu, skleisdami netikrus įspėjamuosius pranešimus. Spustelėjus pranešimą, kompiuteris užsikrečia virusu. Tarkime, kad geros reputacijos antivirusinės programos tokių pranešimų nesiųs.
• Nenaudokite makrokomandų „Office“ programose: Makrokomandos yra vykdomieji failai „Office“ programose, pvz., „Microsoft Word“. „Microsoft“ išjungia šiuos elementus pagal numatytuosius nustatymus. Neaktyvuokite to, jei to prašo nežinomas šaltinis.

Ar mano išmanusis telefonas yra automatiškai apsaugotas nuo kompiuterinių virusų?

Kompiuteriniai virusai taip pat gali užkrėsti išmaniuosius telefonus. Tačiau tai atsitinka kur kas rečiau nei užkrečiant stalinius kompiuterius ar nešiojamuosius kompiuterius. Nepaisant to, turėtumėte būti atsargūs, kai naudojatės internetu ir atidarote nežinomų failų priedus, taip pat atsisiunčiate programas iš nežinomų kūrėjų.

Kad į savo išmanųjį telefoną neatsisiustumėte jokios kenkėjiškos programos, turėtumėte naudoti tik tas programas ir programas, kurios yra prieinamos populiarių „iOS“ ar „Android“ operacinių sistemų programų parduotuvėse.